Komponentas Jūsų kūrybai

 
 

 

AR ŽINOTE, KAD...

Atliekoms suirti sąvartyne reikia:
popieriui - 2 metų,
konservų dėžutėms – 90 metų,
plastiko pakuotei – 500 metų,
stiklainiams ir buteliams – net 900 metų
AR ŽINOTE, KAD...

vidutinėje šiukšliadėžėje esantis neišlaisvintos energijos kiekis kiekvienais metais galėtų sukurti tiek elektros energijos, kad jos užtektų standartiniam televizoriui veikti 5000 val.
AR ŽINOTE, KAD...

Vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas
AR ŽINOTE, KAD...

Gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., o anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto

 

42 % LIETUVIŲ JAU RŪŠIUOJA ATLIEKAS

60 kg

Tiek atliekų per metus galėtų išrūšiuoti kiekvienas lietuvis

80 %

Gali būti perdirbama šiukšlių, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę

16 %

Vidutiniškai plataus vartojimo prekių kainos sudaro su įpakavimu ar jo gamyba susiję kaštai

 

KODĖL REIKIA RŪŠIUOTI?

Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Tad kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus:

Taupome išteklius   Medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos. Tad rūšiuodami taupome nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius. 
Kovojame prieš klimato atšilimą Rūšiuojant ženkliai mažinamas kenksmingų dujų, išsiskiriančių atliekoms yrant sąvartynuose, išsiskyrimas bei oro, kuriuo kvėpuojame, užterštumas. 
Taupome energiją Rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai.
Mažiname sąvartynus Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Tad kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus. 

 

TIK NE Į SĄVARTYNĄ!

Kai pakuotės, kurios galėtų būti perdirbtos ar panaudotos antrą kartą, yra išmetamos į buitinių atliekų konteinerį, jos iškeliauja į sąvartyną. Sąvartynai labai kenkia mūsų aplinkai ir sveikatai:

Tarša ir smarvė Šiukšlėmis užteršiami didžiuliai žemės plotai bei požeminiai vandenys.
Pavojus sveikatai Yrant atliekoms išsiskiria žalingos dujos ir cheminiai junginiai, kurie kenkia gamtai, gyvūnams bei žmonių sveikatai.
Pavojus gyvūnams Sąvartynuose gyvūnai supainioja atliekas su maistu, jomis apsinuodija ir susižeidžia.
Ligos ir parazitai Sąvartynuose veisiasi žiurkės, nešiojančios ligas ir parazitus, paukščiai atliekas išnešioja į aplinkinius regionus.
Kenksmingos dujos Pūvant atliekoms, išsiskiria metanas ir CO2. Šios dujos didina šiltnamio efektą, kenkia augalams ir žmonių sveikatai.

 

ĮDOMŪS FAKTAI

Kad rūšiuoti – verta, įrodo daugybė įdomių faktų:

  • Perdirbant gėrimų skardines sutaupoma iki 95% energijos
  • Perdirbant popierines pakuotes, per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių, kurie yra iškertami popieriui gaminti
  • Perdirbę 1 toną popieriaus, išsaugome 17 medžių, sutaupome 27 000 litrų vandens ir tiek energijos, kad 6 mėnesius galėtume apšildyti vidutinio dydžio namą
  • Perdirbant popierių oro tarša sumažinama apie 70%
  • Stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų
  • Išmestos pakuočių atliekos sąvartyne gali irti net iki 500 metų

 

KĄ DAR GALIME PADARYTI?

Pradėti rūšiuoti – pirmas žingsnis, jei norime gyventi švarioje šalyje, gerti neužterštą vandenį bei kvėpuoti tyru oru. Tačiau vien to nepakanka. Norint būti atsakingu vartotoju, vertėtų vadovautis 3P taisykle:

Pakuočių mažinimas ❯ Pakartotinis panaudojimas ❯ Perdirbimas

 

PAKUOČIŲ MAŽINIMAS

Vartojimas kasdien auga drauge su gyventojų skaičiaus pasaulyje didėjimu. Tačiau mūsų įpročiai taip pat nėra draugiški aplinkai. Kuo daugiau vartojame – tuo daugiau teršiame. Tad reikėtų vadovautis keliais paprastais patarimais:

  • Perkame tik tai, ko reikia
  • Perkame rečiau, bet didesniais kiekiais
  • Perkame tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos
  • Perkame prekes tokiose pakuotėse, kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunamos baterijos)
  • Perkame aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų)
  • Naudojame mažiau plastikinių maišelių – į parduotuvę atsinešame savo

 

PAKARTOTINIS PANAUDOJIMAS

Daugybė pakuočių, kurias nusiperkame, gali pradėti gyventi antrą gyvenime dar mūsų namuose:

  • Prekybos centruose įsigyjami plastikiniai pirkinių maišeliai namuose gali tapti šiukšlių maišais, o popieriniai – vyniojimo medžiaga ar būti panaudoti kitiems tikslams, kai reikia popieriaus
  • Vokai gali būti naudojami užrašams, pastaboms pasižymėti
  • Stikliniai indai gali tapti įvairaus pobūdžio produktų talpyklomis
  • Laikraščius, kartono pakuotes galima naudoti kaip pakavimo medžiagą
  • Seni drabužiai namuose gali tapti naujais pagalvių užvalkalais, servetėlėmis
  • Padangos gali būti kūrybingai panaudojamos namuose – pavyzdžiui, kaip sūpynės vaikams
  • Medienos gaminiai gali būti naudojami kaip malkos
  • Sena elektros įranga gali būti aukojama labdaros organizacijoms, o ne išmetama

 

PERDIRBIMAS

Kasdien namuose susidaro nemaža dalis vadinamųjų žaliųjų atliekų. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios tokių atliekų tonos susidaro 300-500 m3 kenksmingų dujų. Todėl svarbu, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai. Kompostuoti galima sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas. Taip pat – virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius.

Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama. Taip pat negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.